Юрий Гуралюк (guralyuk) wrote,
Юрий Гуралюк
guralyuk

Литовская "Politilogija" дала рецензию на мой "шедевр" по Беларуси

Единственный в Литве политологический журнал.
Рецензия все того же "остроумного" ;) Арунаса Бразаускаса.
Хм... хм.
Неплохо бы ее перевести на какой-нибудь славянский язык... чтоб люди почитали пошире... тем более, что сам язык Бразаускаса - идиоматичен и витиеват...
Я так понимаю, это предложение издать адаптированный для Литвы перевод этой книги на литовском? Хм... семь лет жизни в этой стране... хм...
Хм...

***

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 105 Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIE?OJI... RECENZIJOS
ISSN 1392–1681
GUDAI YRA*
Vie?ojo ry?io kampanija, lydejusi 2005-aisiais pasirod?iusia Jurijaus
?evcovo monografija „Suvienytoji nacija. Baltarusijos fenomenas“, leid?ia
manyti, kad a ?a veikala palankiai pa?iurejo Maskvos ir Minsko
oficialieji sluoksniai. Knygos pratarm? para?e Glebas Pavlovskis,
„Efektyvios politikos fondo“ vadovas, pagrastai laikomas vienu i? pagrindinio
Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija aptarnaujaneio
politinio technologo. Baltarusijoje knygai skyre demesio
valstybes kontroliuojama ?iniasklaida.
Nepaisant oficialiojo paramos „sverto“, J. ?evcovo veikalas nelaikytinas
vien u?pildu, tenkinaneiu ne visuomet artikuliuotai i?reik?tus
Rusijos ir Baltarusijos politinio re?imo ideologinius poreikius.
G. Pavlovskis knygos avade apibudina du svarbiausius adresatus,
kurio prietarus galeto i?sklaidyti J. ?evcovo knyga:
Del kulturingosios Rusijos viskas ai?ku – po pirmojo A. Luka?enkos
integracinio iniciatyvo Baltarusijai eia teko „gerojo eiabuvio“ vaidmuo.
Slavo dede Tomas i? Minsko pasira?ys dar viena ar dvi sajungines
sutartis (prie nieko nevedaneias), u? kurias atsiskaitys kuo nors
„prorusi?ku“ (ar kas nors ?ino ?io ?od?io reik?m??). Maskvieeio
kriptorasistine saviapgaule, kuria seniai i??ifravo minskieeiai, kelia
nerima ir ne trupueio nelengvina integracinio derybo. Dar sudetingiau
su Europos Sajunga. Ta grie?tai atsisako pripa?inti kitakilmio
Euroryto vert? savajai europieti?kajai tapatybei. (4 p.)
* ??ee Oaaoia. Iauaaeiaiiay iaoey. Oaiiiai Aaea?one. Iineaa:
Ecaaoaeunoai „Aa?iia“, 2005.
RECENZIJOS
POLITOLOGIJA, 2006/4 (44) 106
Jaroslavas ?imovas, politologas ir Austrijos-Vengrijos istorijos tyrinetojas,
J. ?evcovo knygos recenzijoje ra?o:
Tai bandymas nusakyti gimima to, ka autorius vadina „baltarusi?kumo
fenomenu“ ir kas suteikia baltarusiams ir jo ?aliai ypatinga
savituma, su kuriuo, netgi trumpai pagyven?s Baltarusijoje, susiduria
kiekvienas atvykelis, taip pat atvykelis i? Rusijos. „Ruso
?mogumi buti Baltarusijoje negalima, – pa?ymi ?evcovas. – Aprastiniai,
patys nekaleiausi filosofiniai samprotavimai apie ruso dvasia
kelia tokiam ?mogui pavojo tapti visi?kai neadekvaeiu.“ Kaip ?mogus,
u?aug?s Baltarusijoje, taeiau gana ilgai gyven?s Rusijoje, galiu
patvirtinti tokio samprotavimo teisinguma.1
?ios recenzijos pavadinimas „Gudai yra“, kuriame pavartotas archaji?kas
etnonimas, netiesiogiai gineija knygoje i?destyta J. ?evcovo
pa?iura, kad lietuviai suvokia Lietuvos Did?iaja Kunigaik?tyst?
(LDK) kaip lietuvio sukurta valstyb? ir a ?ia schema „sunkiai gali
atraukti baltarusius kaip ypatinga tauta“ (34 p.). Tautvardis gudai,
kuriuo lietuviai nuo seno vadina rytinius kaimynus, galbut sietinas
su gotais. Etnonimas gudai gerokai senesnis u? baltarusius, veikiausiai
senesnis u? latvius ir netgi u? paeius lietuvius. Taigi lietuviai savo
rytinius kaimynus nuo seno laiko ypatingais. Bet ar tai rei?kia, kad
baltarusio fenomenas lietuviams yra gerai suprantamas? Tauti?kuma
lietuviai, tiksliau, lietuvio ?viesuomene da?niausiai suvokia kaip
ai?kiai i?reik?ta dalyka: tapatybe grind?iama kalba, kulturos ypatumais.
J. ?evcovas asitikin?s, kad baltarusio tapatybe nera manifestuojama,
ja reikia a?velgti. Jo knyga yra vadovas tiems, kas bandys
tokia a?valga atlikti.
Daugelis J. ?evcovo teiginio verti nuodugnaus atpasakojimo. Pateiksime
?ioka toka svarbiausio knygos idejo konspekta.
„Tutei?yja“
Baltarusiai – apskritai ta reta Europos tauta, apie kuria kalbant
iki ?iol paprastai reikia pradeti nuo arodymo, jog tokia tauta egzistuoja.
(34 p.)
Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 107 Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIE?OJI... RECENZIJOS
Dabartines Baltarusijos teritorija sutampa su baltarusio tautos arealu.
Pastaraja tukstantmeta eia buta migracijos, taeiau ji menkai paliete
kaimo gyventojus. Migrantai da?niausiai atplusdavo a miestus. Gausio
karo metu daugiausia ?udavo miestieeio, ir miestai atsikurdavo
kvieeiant kitataueius, o kaimieeio populiacija regeneruodavo del naturalaus
prieaugio.
Baltarusio autochtoni?kumas – i? principo svarbus, regiono istorijos
nulemtas baltarusio tapatumo bruo?as. Baltarusijoje paplit?s
sav?s apibudinimas „tutei?yja“ („vietiniai“) yra vienas i? bazinio
etnines sav?s identifikacijos bruo?o. Da?nai tas „tutei?i?kumas“,
autochtoni?kumas gyventojams ir atskiriems mikrosociumams, individams
yra svarbesnis negu bet koks politinis, kulturinis ar netgi
kalbinis elementas. (20 p.)
Dabartiniai baltarusiai daugiausia kilo i? tos kaimi?kosios gyventojo
dalies, kuri liko gyva per da?nus karus. Autorius vardija Baltarusija
niokojusias negandas: 1557–1582 m. Livonijos karas paliete daugiausia
dabartinio baltarusio gyvenamas ?emes; 1648–1667 m. karas
nusine?e arti puses LDK gyventojo, rytinese dalyse – iki trijo ketvireio,
miestai buvo visi?kai sunaikinti; 1700–1720 m. ?iaures karas
treedaliu apma?ino ?eepospolitos gyventojo; Napoleonmetis kainavo
Baltarusijai pus? miestieeio; per Pirmaja pasaulina kara i? Vakaro
Baltarusijos buvo evakuota 1,5 mln. ?monio; Antrasis pasaulinis karas
nusine?e arti treedalio gyventojo, tarp jo – tris ketvireius viso miestieeio.
Anot J. ?evcovo, karai ypae stipriai paveikdavo politin? klas?. Po
kiekvieno nusiaubimo staigiai pasikeisdavo Baltarusijos politines klases
kulturine identifikacija. Kartu su tuo keisdavosi politines klases
kultura, kalba, istorine savimone ir konfesine priklausomybe.
Gyvybinga SSRS nuolau?a
Per Antraja pasaulina kara teritorijoje tarp Baltijos ir Juodosios juro,
tarp Maskvos ir Vokietijos miestai buvo beveik visi?kai sugriauti. Minske,
kuriame prie? kara gyveno apie 300 tukst. gyventojo, po karo jo
POLITOLOGIJA, 2006/4 (44) 108
liko 100 tukst. Ryto Baltarusija, turejusi labiau i?pletotas pramon?,
infrastruktura, ?vietima ir moksla, buvo daug smarkiau sugriauta nei
Lenkijai priklausiusi menkiau i?vystyta Vakaro Baltarusija.
Del Antrojo pasaulinio karo du daugiausia i?vystyti miestai, kuriuos
galima priskirti Vakaro Baltarusijai – Balstoge ir Vilnius –
neaejo a Baltarusijos SSR sudeta ir pletojosi atitinkamai Lenkijos ir
Lietuvos SSR sudetyje. (21 p.) (…) Todel BSSR gavo paeias labiausiai
atsilikusias Vakaro Baltarusijos dalis, nuo kurio buvo atkirsti
abu miestai – tradiciniai aplinkinio kaimi?ko teritorijo traukos
centrai. (23 p.)
J. ?evcovo nuomone, ?alies raida SSRS sudetyje dave Baltarusijai
nema?ai naudos. Sovietmeeiu Baltarusijoje avyko superindustrializacija,
atsirado galingas pramones kompleksas ir industrinis ?emes ukis
(stambus gyvulininkystes kompleksai).
Buvo dvi alternatyvios pokario Baltarusijos ir visos vakarines SSRS
dalies pletros galimybes: remtis ma?iau karo sugriautomis Vakaro
Baltarusijos, Vakaro Ukrainos bei Pabaltijo respubliko teritorijomis
ir kurti tenai ekonominio aktyvumo centrus, arba atstatyti karo labai
nuniokotas Ryto Baltarusija ir Ryto Ukraina.
Pirmaja pletros varianta atliepe SSRS atitekusios Rytprusio dalies
prijungimo prie BSSR projektas, dalies sugriautos Ryto Baltarusijos
gyventojo perkelimas a Rytprusius ir Karaliaueiaus, kaip BSSR juro
varto, pletra.
Rytprusio asisavinimas buto pareikalav?s daugiausia investuoti Baltarusijos
vakaro rajonuose ir Rytprusiuose. O karo sugriauta Ryto
Baltarusija buto augusi leeiau, kaip nutiko su Rusijos vakarinemis
sritimis (po karo ?ios sritys tapo migranto rezervuarais didiesiems
Rusijos miestams, Pabaltijui, Kazachstanui). Tokios koncepcijos kontekste
buta projekto BSSR sostin? perkelti i? Minsko a Mogiliova.
Taeiau ?ios erdves uka buvo pasirinkta atkurti remiantis Ryto Ukraina
ir Ryto Baltarusija. Viena i? tokio pasirinkimo prie?aseio buvo
tai, kad sumenko Baltijos uosto reik?me. Atsidurusio Sovieto Sajungos
atakos sferoje Ryto Europos ?alio tradiciniai ekonominiai ry?iai
su Vakaro Europa nutruko. Taeiau padidejo ?emyninio sausumos
Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 109 Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIE?OJI... RECENZIJOS
transporto arterijo reik?me. Ryto Europos ?alys po karo spareiai pletojo
sunkiaja pramon?, state did?iules gamyklas, didelius miestus. ?aliavos
buvo tiekiamos i? SSRS gilumos ir tai padidino vakarinio SSRS
teritorijo, kaip tranzito kra?to, reik?m?. Ryto Baltarusija ir Ryto Ukraina,
pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, naturaliu budu atsidure
patogesneje pramones pletros po?iuriu padetyje negu depopuliuoti
Rytprusiai, agrarines Vakaro Baltarusija, Vakaro Ukraina ir Vakaro
Lenkija.
Po Antrojo pasaulinio karo tarp Baltarusijos politinio elito vyravo
prie? nacius kovoj? buv? sovietiniai partizanai, daugeliu atvejo inicijav? ir
kreip? pokarinius industrinius projektus. ?io veiksnio visuma, anot autoriaus,
nuleme dabartines baltarusio visuomenes ideologina „sovietizma“.
Baltarusija – vienintele posovietine ?alis, vienintele buvusio Ryto
bloko ?alis, kuri atsisake nacionalinio atgimimo politikos, sulygino
ruso ir nacionalines kalbos teises, taip pakeite nacionalinius
simbolius, kad jie primena Baltarusijos SSR simbolius. ?alis atsisake
atvirai siekti tapti ES nare ir pasirinko sajungos su Rusija kursa.
Neaprasta posovietinems ?alims Baltarusijos ideologija pasirode
efektyvi. (11 p.)
Taeiau dabartine Baltarusija ir jos politinis re?imas, kaip mano
J. ?evcovas, yra ne tiek ideologi?kas, kiek pragmati?kas projektas, akunijantis
daugumos baltarusio nenora eiti Ryto Europai aprastu reformo
keliu.
Baltarusijos ukis praeito am?iaus de?imtajame de?imtmetyje smuko
ma?daug tokiais paeiais tempais kaip ir kito pramoninio buvusio
SSRS respubliko ekonomika. Taeiau, pasak autoriaus, ?alis sugebejo
i?bristi i? krizes ir pradejo kelti uka tuo metu, kai dauguma posocialistinio
?alio buvo pasiekusios did?iausia smukimo ta?ka.
Eiabuvio mesianizmas
Autorius teigia, kad Baltarusijoje susiformavusi ideologija, kurios
skleidejai yra elito atstovai, turi tarptautines pletros potencijos. ?a rei?kina
J. ?evcovas link?s istori?kai universalizuoti.
POLITOLOGIJA, 2006/4 (44) 110
Integracine panslavistine ideologija, kuri nunai labai paplitusi
Baltarusijoje, ypae tarp jos politines klases atstovo, gali buti suprasta
kaip savoti?kas ?eepospolitos ?lektos demokrati?kosios ideologijos
analogas – ideologijos, kuri gali padeti realizuoti Baltarusijos
valstybes u?sienio politikos u?duotis. Baltarusijos regionas
savo politinio pakilimo metu visada turejo vertybio sistema, galineia
plestis a i?or?. (18 p.)
Tokia a?valga akivaizd?iai prie?tarauja autoriaus teiginiams apie
baltarusio mentaliteto „tutei?i?kuma“ arba bent jau reikalauja tam
tikro paai?kinimo, leid?ianeio suderinti „tutei?i?kuma“ ir ideologin?
ekspansija.
Nepaisant „integracinio panslavizmo“, ideologinis baltarusi?kumas
nerei?kia siekio politi?kai ir etni?kai i?tirpti Rusijoje. Prie?ingai –
autorius teigia, kad Baltarusijai budinga savaranki?ka Ryto politika.
Ir Kremliui, ir Vakarams prisiejo u?megzti sudetingus santykius
su A. Luka?enka, susitaikyti su jo buvimo faktu. Avairios politines
grupes Rusijoje avairiai vertino Luka?enka ir Baltarusija, palaike
Baltarusijos politika ir prie?inosi jai, taeiau niekada Baltarusijos
politika nebuvo Kremliaus politika. Greieiau prie?ingai – Baltarusija
pasiekdavo savo intereso Rusijoje, remdamasi tomis elito grupemis,
tomis visuomenes nuotaikomis, kurios sudare opozicija
Kremliui. Dar menkesne buvo ir yra Vakaro ataka Baltarusijos politikai.
(9 p.)
„Tutei?i?kuma“ ir universalizma sutaiko pragmatizmas. „Integracinis
panslavizmas“ yra „tutei?io“ ideologija, leid?ianti Minskui kurti
efektyvia politika Kremliaus at?vilgiu, arba, tiesmukai interpretuojant
ankseiau cituota G. Pavlovskio minta, Minskui mulkinti Maskva
(„maskvieeio kriptorasistine saviapgaule, kuria seniai i??ifravo minskieeiai...“).
Vis delto, apibudindamas baltarusio mentaliteta, J. ?evcovas susiduria
su sritimi, kurios rei?kinio negalima paai?kinti vien pragmatizmo
kategorijomis. Tai yra religija.
Jis bando suprasti ir avertinti neoprotestantizmo fenomena Baltarusijoje,
prana?audamas ?iam „eiabuvi?kam“ rei?kiniui europin? ateita.
Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 111 Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIE?OJI... RECENZIJOS
Nuo XX a. 9-ojo de?imtmeeio sociologai fiksuoja baltarusio bendrojo
religingumo didejima. ?iandien tikineiaisiais save laiko daugiau
kaip puse Baltarusijos gyventojo...
Baltarusijoje vykstantys konfesiniai procesai neturi precedento,
jie reik?mingi visam regionui. Baltarusija – vienintele Europos
?alis, kurioje muso akyse netradicine, nesusijusi su istorine ar kokia
nors kita kulturine tradicija ba?nyeia tapo antraja pagal ataka
religi?kai aktyviai gyventojo daliai. Kalbama apie neoprotestantus,
daugiausia baptistus ir sekmininkus – „evangelijos tikejimo krik?eionis“.
Negalima atmesti, kad esant palankioms politinems aplinkybems
ta nauja ba?nyeia gales i?eiti a pirma vieta. Ne vienoje Europos
?alyje nera pana?ios konfesines situacijos, galineios sukelti itin
didela kulturina perversma. Gali buti, kad savo svarba ?is veiksnys
Europai yra reik?mingesnis negu Baltarusijos i?tikimybe did?iulems
gamykloms ir sovieto kulturiniam palikimui. (46 p.)
Ypatinga vieta J. ?evcovo knygoje u?ima Eernobylio katastrofos
padariniams skirta dalis. ?iuo klausimu irgi neapsieita be tam tikros
lokalios patirties universalizavimo:
Eernobylio katastrofa dave baltarusio kulturai moralina pagrinda
savaranki?kai egzistuoti ir teis? vertinti kito kulturo, ypae i?sivyseiusio
?alio kulturo, moralumo laipsna. (138 p.)
Autoriaus „kriptoideologija“
J. ?evcovas savo teksta bando atsieti nuo Baltarusijos politinio re?imo:
Baltarusija yra tokia prie?taringa ?alis, kad jeigu mes neatsiribosime
nuo Baltarusijos Respublikos Prezidento Aleksandro Luka?enkos
asmenybes, kuri i?sivyseiusiose ?alyse daug ka ir beveik visus
erzina, tai aptarti Baltarusijos nepavyks. (8 p.)
Taeiau autoriui nepavyksta i?guiti i? teksto tam tikro frazio, kurios
retorikos lygmeniu i?rei?kia dabartinio re?imo ideologemas, nors ?ios
tiesiogiai neformuluojamos. Antai „Baltarusija“ tekste neretai tampa
politinio veiksmo subjektu, nors i? tieso kalbama apie A. Luka?enkos
vald?ios politika. Pavyzd?iui, „Baltarusija atsisake ?oko terapijos ir
POLITOLOGIJA, 2006/4 (44) 112
masines privatizacijos...“, Baltarusija „sustabde savojo nacionalizmo
pletra“ (kitaip tariant, aveike pati save). Autoritari?ka ?alies vald?ia,
kaip veiksmo subjektas, tokiu budu tampa u?maskuota, ji sutapatinta
su „Baltarusija“, nors Baltarusijos politines liaudies negalima laikyti
eia mineto neveikimo („atsisakymo“, „sustabdymo“) subjektu, kadangi
?alies politinis re?imas nera demokrati?kas.
Autorius vengia ai?kiai nusakyti savo pilietina po?iura a A. Luka?enka,
bando ?a asmena apskritai pa?alinti i? savo mintijimo: „Luka?enka
yra baltarusi?kojo fenomeno padarinys, todel analizuojant fenomena
galima skirti ?iam politikui itin daug demesio.“ Tokiu budu
tarsi per?ama tapatybe: „Baltarusija = A. Luka?enka“. Autorius net
nekelia klausimo, ar A. Luka?enkos politiniai oponentai irgi kaip nors
susij? su „baltarusi?kuoju fenomenu“. Toks nenuoseklumas leid?ia
atarti, kad autorius tyeia ar netyeia yra „kriptofa?istas“, kitaip tariant,
netiesiogiai teigia, kad „viena tauta“ emanuoja „viena vada“, nors ta
vada savo analizeje ir bando nuki?ti kuo toliau.
J. ?evcovas postuluoja, kad A. Luka?enka yra „baltarusi?kojo fenomeno“
i?rai?ka, bet, kita vertus, autorius priverstas pripa?inti, jog baltarusio
etnosas nera vienalytis. Pastaraja dalyka, beje, skelbia pats knygos
pavadinimas: „Suvienytoji nacija“ (o ne „Vieningoji nacija“).
Del istorines raidos atsirad? skirtumai tarp Ryto ir Vakaro Baltarusijos
yra viena i? svarbiausio knygos temo. Nacijos vienijimo procesas
vis dar vyksta, jame gludi nemenki pavojai politiniam, kulturiniam,
ekonominiam stabilumui – tokios i?vados per?asi, analizuojant J. ?evcovo
rekomendacijas del migracijos politikos. Autorius asitikin?s, kad
Baltarusijos valstybe turi valdyti vidines migracijos procesus, jeigu
norima i?vengti socialines destabilizacijos. Jis desto tokias rekomendacijas
(41 p.):
• Migrantus i? Eernobylio regiono pageidautina nukreipti a Vitebska
ir jo miestus palydovus, o migracija i? Vakaro Poleses – a
Bresta ir Baranovieius. Taip dvi skirtingos kulturines grupes bus
atskirtos ir aktyviai viena su kita nesaveikaus.
• Kataliki?ka migracija i? Lietuvos ir Latvijos pasienio juostos
nukreipti a kelis santykinai didelius vietinius miestus: Lyda, Poloc-
Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 113 Leonidas Donskis. IMAGOLOGIJA, MANIPULIACIJOS IR VIE?OJI... RECENZIJOS
ka, Molodeena, Gardina. Kitas variantas – i?auginti Vilniaus miesta-
dublera, kuris priimto didesn? dala potencialios migracijos i? pavilnes.
Tokiu miestu gali tapti Molodeenas.
J. ?evcova galima atarti propaguojant kulturina apartheida tam tikro
Baltarusijos subetnoso, istorinio-kulturinio grupio at?vilgiu. Taeiau
jis nepateikia jokio juridinio rekomendacijo, jokio teiseto priemonio
sara?o, kuris var?yto ir kreipto Baltarusijos pilieeio judejima
?alies viduje.
Nepaisant eia aptarto ir neaptarto ideologinio autoriaus nuostato,
kurias jis da?nai vengia eksplikuoti, J. ?evcovo knyga yra studijuotina
ir netgi verstina a lietuvio kalba. Autorius sugebejo a darno mintijima
sulieti istorina, geografina, politina ir ekonomina po?iurius, jam pavyko
adomiai ir ataigiai nutapyti Baltarusijos portreta.
ARUNAS BRAZAUSKAS
NUORODOS
1. ??ineaa Oeiia. Iaciaeiiay Aaea?onu: iaieii?aiiue ii?o?ao. http://
www.apn.ru/opinions/article9475.htm (?iureta 2006-09-11).

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Politologija/44/Arunas_Brazauskas.pdf

Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 20 comments